Brangūs draugai,
Tikiuosi, kad viskas einasi gerai. Norėtume pakviesti į filmų programą “draugių draugės”. Pasinerti į balsus, kriaukles, aiškumą ir trapumą, gyvūnėlius ir sapnus, žaismingumą ir žvilgsnį, grubiai nuoširdžius pokalbius, kliedesius ir intymumą, labirintus ir atmintį.
Programą sudaro:
𝟏𝟎𝟎𝟎 𝐦𝐨𝐮𝐭𝐡𝐬 Nina Kuttler
𝐃𝐫𝐨𝐧𝐞𝐰𝐚𝐥𝐤𝐢𝐧𝐠 Gedvilė Tamošiūnaitė & Jelly Luise
Яко человеколюбец Miša Skalskis
𝐍𝐨𝐜𝐭𝐮𝐫𝐧𝐚𝐥 𝐌𝐨𝐭𝐢𝐨𝐧 Allison Henriquez
𝐒𝐞𝐞𝐧 𝐎𝐧𝐞 Mark Prendergast
𝐒𝐨𝐧𝐳𝐚𝐢 𝐙𝐨𝐧𝐞 Emilia Tapprest
𝐒𝐰𝐢𝐭𝐜𝐡𝐛𝐥𝐚𝐝𝐞 𝐆𝐫𝐚𝐬𝐬𝐥𝐚𝐧𝐝 Monika Janulevičiūtė & Celyn June
𝐓𝐡𝐞 𝐂𝐡𝐚𝐦𝐩𝐚𝐠𝐧𝐞 𝐃𝐫𝐢𝐧𝐤𝐞𝐫𝐬 Polina Medvedeva
Kuratorė Milda Januševičiūtė
Programos trukmė 135min, rodoma:
Ketvirtadieniais 𝟏𝟗𝐡
Penktadieniais 𝟏𝟗𝐡
Šeštadieniais 𝟏𝟒𝐡
„Editorial“ (Latako d. 3, Vilnius)
Dizainas Monika Janulevičiūtė
Nina Kuttler 7:15
Mark Prendergast 5:14
Gedvilė Tamošiūnaitė 8:17
Allison Henriquez 3:22
Emilia Tapprest 23:14
Miša Skalskis 23:00
Monika Janulevičiūtė 11:11
Polina Medvedeva 53:05
NINA KUTTLER
1000 BURNŲ
Mes niekada šios vietos nekūrėme.
Mes ją tik atradome.
1000 burnų buvo nufilmuotas Margeito mieste (Didžioji Britanija) esančiuose griūvėsiuose, žinomuose kaip didžiausia kriauklių grota (Shell Grotto) Anglijoje. Chorališku kalbėjimu sujungiami vietiniai mitai, faktai apie specifines grotos mozaikose panaudotas kriauklių rūšis ir prielaidos apie įvairius, nors ir dažnai nenuoseklius, čia atvaizduotus religinius simbolius.
Be oro, smėlio ir jūros, tvyro feodalinė čia belikusios žmonijos hierarchija. Nuostabus vandens kvapas ir vulgarus krevečių skonis sklando ore, niekieno neiškviesti. Aštriais nuskilusiais kraštais, apdužusių kontūrų skylėmis – būtume iš dalies susiskaidę į fragmentus.
Kai kurios kriauklės yra ovalios ar kriaušės formos; baltos, gelsvos ar kreminės spalvos; turinčios grublėtą paviršių, šviesiai rudas ar melsvas koncentrines juosteles. Jų vidus lygus, baltas ar melsvai-pilkšvas. Jos turi unikalų taniniško jūros vandens skonį – sausą ir metališką.
Nina Kuttler yra rašanti ir skaitanti menininkė, gyvenanti Hamburge, Vokietijoje. Kultūrinės žinios ir mitologijos jos kūryboje susipina su mokslinių tyrinėjimų formomis, taip kurdamos savitus naratyvus. Ritmiškas kalbėjimas ir stebinčioji kamera naudojami kaip priemonės tirti mūsų gyvenamosios aplinkos sąlygas. 2019-aisiais menininkė atliko rezidenciją IKSV Stambule, buvo nominuota Hiscox prizui jauniesiems menininkams, o jos baigiamasis darbas buvo apdovanotas HfBK (Hamburgas) skatinamuoju naujųjų talentų apdovanojimu. 2018-aisiais savo meniniam tyrimui ji gavo Vokietijos valstybinės aplinkos agentūros stipendiją Tandem ir kolaboravo su Vokietijos aplinkos mėginių banku.
MARK PRENDERGAST
SEEN ONE
Kūrinyje Seen One (2019) dokumentuojamas matymo rėžimo gimimas. Darbu apsvarstoma, koks esminis prasmės konstravimo procese yra pats būdas, kuriuo matome. Seen One yra viena dalių didesnės apimties menininko kūrinyje EYE FALL (2019), rodysiamo ŠMC parodoje „Ar mes užsidarome?” šių metų vasarį.
Markas Prendergast (g. 1988) yra britų menininkas ir filmų kūrėjas. Permąstydamas, performatuodamas bei produkuodamas naujas vizualines strategijas šiuolaikinės vizualinės kultūros lauke, savo menine praktika menininkas svarsto, kaip ir kokiomis priemonėmis yra kuriami judantys atvaizdai, kokiu būdu jie funkcionuoja. Jo eksperimentai paremti aiškiu savo naudojamų įrankių perpratimu, o tai suteikia galimybę pasiūlyti naujus ir subjektuvius technologijų panaudojimo būdus, anksčiau nei sãvitos jų kalbos yra perimamos platesniu mastu ir tampa sustabarėjusia galios struktūrų dalimi.
GEDVILĖ TAMOŠIŪNAITĖ IR JELLY LUISE
DRONEWALKING
Vienišas požiūrio taškas slenka tuščiais kanjonais mažame Šiaurės Italijos kaimelyje. Robotiškai preciziškas, šis sklandantis ir įrašinėjantis objektas atlieka tarsi obsesyvią rutiną – kartas po karto jis sklendžia tais pačiais takais be matomos šių paieškų intencijos ar konkretaus taikinio. Gryno nepatogumo gaida keli balsai ima atpasakoti skausmo ir malonumo potyrius, kalba apie žiaurumą, šilumą, paniką ir intymumą. Tai – 13-os žmonių sapnų, bendromis pastangomis įrašytų per septynias mažame Pellio kaimelyje Italijoje praleistas dienas, fragmentai. Nervingi kameros judėsiai primena GTA ar kitas keistai pažįstamas ar net realistiškas video žaidimų aplinkos simuliacijas ir sukelia tam tikrą pažeidžiamumo jausmą: tai taškas, kuriame iškyla dilema, ar vertėtų priimti, įsigyventi ar sukontroliuoti tokio regėjimo sąmonę. Riba tarp realybės ir simuliacijos vis labiau blukinama aparato, galinčio reprezentuoti abu – nepriklausomai nuo to, ar tai karo laukas, ar sapnas.
Gedvilė Tamošiūnaitė (g. 1990, Šiauliai) yra fotografė, šiuo metu baiginėjanti magistro studijas ÉCAL, Šveicarijoje. Gedvilės kūryba inspiruota skaitmeninių ir fizinių erdvių santykio bei jų įtakos žmonių elgesiui. Menininkė tyrinėja jpeg formato atvaizdus ir jų vizualinę kalbą, taip pat psichologinius šiuolaikinės fotografijos poveikius. Menininkė dirba prie įvairių asmeninių ir komisinių projektų kaip fotografė ir kūrybos direktorė.
Jelena (Jelly) Luise (g. 1993, Vokietija ir Serbija) yra fotografė ir menininkė, kurianti Londone, Berlyne ir Lozanoje. Jos kūryba yra (in)formuojama šiuolaikinės realybės akiratyje besireiškiančių nerimastingumo ir tranzitiškumo fenomenų, menininkė dažnai kvestionuoja galios organus. Jos darbai rodyti įvairiose parodose, internetiniuose ir spausdintuose leidiniuose. Šiuo metu Jelly dirba prie įvairių asmeninių ir komisinių projektų, organizuoja skaitymo grupes, reivus ir performansus.
ALLISON HENRIQUEZ
NAKTINIS JUDĖJIMAS
Kūrinys Nocturnal motion tyrinėja enigmatišką elnių prigimtį ir tai, kaip esenciškas jų būties metaforiškumas sužadina kolektyvinę žmonių vaizduotę. Daugelyje kultūrų elnias yra dvasinio autoriteto simbolis. Viena to priežasčių gali būti jo fiziniai ypatumai – gyvūno žvilgsnis, vikrumas, greitis ir jo ragai – gebantys susieti atitinkamus simbolius ir vertes žmonių vaizduotėje. Šventas švelnios ir doros dvasios gyvūnas, panašas, šamanas; kukūruzai ir moteriškumo personifikacija.
Allison Henriquez yra poetė ir videomenininkė. Šiuo metu ji studijuoja judančio vaizdo magistro programoje Sanbergo institute Amsterdame. Henriquez ne vienerius metus dirba Roterdamo kino festivalyje. Savo kūrybine praktika ji siekia tyrinėti santykį tarp poezijos, judesio ir garso. Šiuo metu menininkę domina poetinė atmintis – ši praktika atmeta konvensiškas linijiškumo ir tikslumo sąvokas tam, kad atskleistų sudėtingą žmogiškų subjektų santykį su iki galo jiems nepažinia praeitimi.
EMILIA TAPPREST
SONZAI ZONE
Sonzai Zone (2019) – spekulatyvus fikcinis filmas apie intymumą ir vienišumą po to, kai yra normalizuojamos kasdienėje aplinkoje vyraujančios komunikacinės žinutės. Netikėtas Yún ir Souvd susitikimas įvyksta netolimoje ateityje, kurioje bendravimas daugiausia jau paremtas žmogiškos esaties mediacija per išorinius objektus, vadinamąja Sonzai-kan. Klastingai orkestruojamas poros santykis, filme konstruojamas tęstinės virtualios realybės žaidimuose, Immersion Arcades ar virtualiose erdviniuose namų modeliuose, greitai pavirsta ekstremaliu idealizavimu. Tuo metu buvusi Souvd mergina pradeda slaptą tyrimą.
Režisierė: Emilia Tapprest
Prodiuseriai: NVISIBLE.STUDIO
Pagrindiniai aktoriai: Dasha Golova, Taro Yamada, Annamaria Merkel
Muzika: Leevisa, Alex Ortiga, ssaliva, David Stevens, Olivier Demeaux, SHXCXCHCXSH
Filmo režisierė Emilia Tappest (NVISIBLE.STUDIO), pradėjusi kurti interaktyvaus prototipavimo ir naujųjų medijų srityse, 2019-aisiais baigė filmų studijų magistrą Sandbergo institute Amsterdame. Jos susidomėją visuotine kompiuterizacija ir aplinkos intelektu (AmI) kaip dizaino objektu pakeitė noras tyrinėti bendresnes vidujybines atsirandančių technologijų ir naujų galios santvarkų visuomenėje implikacijas. Dabartinė menininkės praktika gali būti pozicionuojama tarp dizaino-etnografinio lauko tyrinėjimų ir spekuliatyvių fikcinių filmų kūrimo glaudžiai bendradarbiaujant su menininkais ir ekspertais visame pasaulyje.
MIŠA SKALSKIS
Яко Человеколюбец 2019
Šv. Nikalojus prisišaukia Alzheimeriu sergančią moterį iš Rytų Europos aplankyti jo palaikų pietų Italijoje. Iš išsibarsčiusių prisiminimų ir dienoraščio įrašų, jos anūkas padeda atkurti pasakiškos kelionės eigą.
Vaizdas, garsas ir tekstas – Miša Skalskis
Balsai – Anni Puolakka ir Anna Maria Łuczak
Papildoma muzika – Aleksej Rybnikov, Olivier Messiaen
Miša Skalskis – video ir garso menininkas, šiuo metu gyvenantis tarp Roterdamo ir Helsinkio. Paskutiniai Skalskio darbai tyrinėja autobiografinį naravimą, nostalgiją ir jų sąveiką su fikcija. Yra baigęs Sandbergo Institutą, Amsterdame. Skalskio darbai buvo rodomi Ehkä (Turku), ŠMC (Vilniuje), Sonic Acts (Amsterdame), Sorbus Gallery (Helsinkyje), the Community (Paryžiuje), Gemak (Hagoje).
MONIKA JANULEVIČIŪTĖ IR CELYN JUNE
ATLENKIAMO PEILIUKO LAUKYMĖ
Atlenkiamo peiliuko laukymės greitkelis kerta rajoną. Kasdieniškumas, Vienodumas galėtų būti tiesiogiai suprantami kaip tam tikra užpildas ar gysla, skirta pasiekti kitus labiau akivaizdžius ar apčiuopiamus atvejus, išskirtinius įvykius. Egzistuoja ambicija žvelgti atidžiau, sklęsti viršuje ir vengti pramogų sekiojimo. Viskas vis dar skamba, zvimbia, kai tu nežiūri, kai esi palėpėje ar kažkur išvykęs – niekas nemiega, niekas nėra tuščia.
Monikos Janulevičiūtės SWITCHBLADE GRASSLAND buvo sukurtas artimai bendradarbiaujant su muziku Celyn June. Šis filmas yra tęstinė Celyn June’o albumo Portion Park (W-I, 2018) dalis.
Monika Janulevičiūtė yra menininkė ir grafinė dizainerė, dirbanti prie įvairių kūrybinių projektų, tyrinėjančių realybes ir priklausymą.
POLINA MEDVEDEVA
THE CHAMPAGNE DRINKERS
Nufilmuotas menininkės gimtajame Pskovo mieste vakarų Rusijoje, 2015-ųjų metų filmas „Šampano gėrėjai: Neformalioji Rusijos ekonomika nuo galinės taksi sėdynės” (The Champagne Drinkers: Russia’s Informal Economy from the Back Seat of a Taxi) savo pavadinimą pasiskolino iš rusiško posakio „kas nerizikuoja, tas negeria šampano”. Filmo kamera seka daugiau nei tuziną nelicenzijuotų miesto taksi vairuotojų, kurių dauguma savo asmeninius automobilius naudoti taksi paslaugoms teikti ėmė po Sovietų sąjungos griūties ir aplinkinių gamyklų uždarymo. Šis nelegalus verslas yra taip paplitęs, jog, pasak vieno iš nufilmuotųjų, kas antras asmuo dabar yra taksi vairuotojas. Menininkei dokumentuojant pokalbį nuo galinės automobilio sėdynės, šie vyrai ir moterys pasakoja apie savo gyvenimus ir darbą. Kiekvienas interviu trunka tiek, kiek trunka pati kelionė, tačiau kiekviena interakcija spėja herojų darbo nestabilumą ir pavojingumą nušviesti savotišku šmaikštumu. Savo filme Medvedeva bendrauja ir su kitais vietiniais gyventojais – į skolas įsivėlusiu stačiatikiu dvasininku, buvusiais gyvenamųjų būstų apvaginėtojais ar šiurkštaus charakterio automechaniku, tačiau visi jie apie savo sunkumus kalba su nuoširdžiu atvirumu ir neįprastu humoru. Nors menininkė filmą filmavo krizės Ukrainoje metu, pašnekovai tvirtino, jog verčiau norėtų dėmesį skirti išgyvenimo temoms, o ne politikai. Vis dėlto, grėsminga Rusijos pozicija tarptautiniame kontekste Pskovo gyventojus išties slegia, todėl kai kurie iš jų naudoja neoficialius tinklus žinioms apie naujausius įvykius skleisti. Medvedevos žvilgsnis parodo neformaliąsias miesto ekonomikas ir jų galią pasiūlyti vietiniams gyventojams būdų, nors ir mažiausiais veiksmais, pasipriešinti valdžios represijoms.
Polina Medvedeva yra rusų-olandų menininkė, filmų kūrėja, šiuo metu atliekanti rezidenciją Amsterdamo Rijksakademie van Beeldende Kunsten. Jos kūryba tyrinėja neformalumo sampratą, ypač neformaliąsias ekonomikas ir nekonformistines visuomenines struktūras, o šių principai daro įtaką ir menininkės videoestetikai. Medvedjevos darbai buvo rodyti Stedelijk muziejuje Amsterdame, Sonic Acts festivalyje Svolvær mieste, Lighthouse Braitone, Jeruzalėje Al-Ma’mal Foundation for Contemporary Art, Murmansko Inveria festivalyje, Roterdamo Miesto teatre, Art Brussels, Vaizduojamųjų menų centre Groningene, De Nieuwe Vide galerijoje Harleme bei IDFA Docs for Sale festivalyje, VPRO festivalyje ir kt. Menininkė dirbo kviestine lektore Briuselio valstybinėje architektūros mokykloje, Sandbergo institute, Gerrit Rietveld akademijoje Amsterdame, ArtEZ Zvolėje, taip pat yra lektorė ir kurso dėstytoja Utrechto menų mokykloje.
Grįžti į pradžią