FELJETONISTAI
Nuo 19 val., prašome vėluoti!
(Jokių performansų,
išskyrus Jūsiškius, nesuplanuota,
mieli dešinėn svaipintini profiliai,
laisvo turinio spausdintojai,
duomenkasiai, kolegos bitmeikeriai,
klikinanti globalaus kaimo e-liaudis,
… gerai, pakaks).
Šiaip ar taip, pavadinimas priklausys
nuo jūsų įėjimų ir įšėjimų.
Galėtų būti
„Svaipintini dešinėn“,
„Brangi Cindy Sherman“.
„Stryminantys láikai“
„Mikro-trendinantys automatiniai taisymai“,
„Elfai troliai naujienos veidai pliaukštelėjimai ir
kiti triukai, pasidalinti, neatšaukiamai“
arba
tiesiog
„Memų magija, láikų fermos ir
kiti trendai dirbtinės kvailybės amžiuje“.
Kai kurie akivaizdžiai feikiniai,
bet „Daugiahorizontis kambarys“ galėtų būti tas
tikrasis – parodos architektūra
remiasi Socialinių medijų karo kambariu:
ten viskas sukasi apie tikslinę demografiją,
monitoringą, taktiką ir tolesnį tobulinimą.
Jau pastebėjote įkyriai pasikartojančius raktažodžius –
taip, paroda bando nagrinėti,
kas nutinka parodinei erdvei
socialinių medijų amžiuje ir atvirkščiai –
kas nutinka meninėms praktikoms ir
socialinėms medijoms, nes jos tampa
tik dar viena ekshibicijos erdve.
„Feljetonistai“ pristato darbus ir praktikas, nebūtinai meninius, kurie yra imersiniai, parašyti, skrolinami, liečiami ekrane, šėrinami, pasidalinti internete.
Pavyzdžiui, „Ongoing Project.Video News“ funkcionuoja kaip video pokalbis tarp įvairių žmonių, užfiksuotas išmaniaisiais telefonais skirtinguose renginiuose, gatvėse ir miestuose.
Mohammadas Salemy ir Martha Rosler dalinasi savo feisbuko srautais – kuratorius begėdiškai tvirtina, kad šiais laikais daugiau įkvėpimo galima rasti socialinėse medijose nei vietiniuose muziejuose. Galima būtų prisiminti, kad internetinės praktikos vis dar sunkiai prasibrauna į meno institucijas, tačiau pagrindinis stimulas pristatyti socialinę tinklaveiklą kyla iš kasdienių menininkų sociopolitinių komentarų ir kasdienės kritinės laikysenos, kurie dažnai lieka už gana lėto ir reakcingo šiuolaikinio meno pasaulio ribų.
Prieštaraudamas idėjai, kad visais parodos darbais reikėtų pasidalinti internete, Jaakko Pallasvuo pristato aštuonis plakatus, dalinasi „Airplane Mode“ zinu ir video darbu „Medusa“ (2018), kuris iš dalies nufilmuotas Vilniuje.
Palikta ir erdvės „kambario kambaryje“ situacijai – „Po vienutės“, bendras Emblematic Group ir PBS tiriamosios žurnalistikos ciklo „Frontline“ projektas, kuris, pasitelkiant fotogrametriją ir volumetrinį vaizdo įrašymą, pasakoja apie 39 metų Kenny Moore’ą, neseniai paleistą kalinį, daugybę metų praleidusį vienutėje.
Galiausiai apie šeimininkus. Editorial jau ir taip yra dvigalvis mutantas – tai parodų erdvė ir dviejų internetinių šiuolaikinio meno žurnalų redakcija viename kambaryje. Paroda paaštrina šią logiką, kuo šiandien tapusi parodų erdvė: daugiafunkciniu susitikimų tašku pokalbiams, reklamai, komunikacijai, redagavimui, linksminimuisi, produkcijai, tyrimams, dalijimuisi, dokumentacijai ir – nei galiausiai, nei mažiausiai – medijų spektaklio vieta.
Gali tekti sau priminti, kad tai – paroda. Kažkas kalbasi su kaliniu vienutėje. Kažkas kovoja su dėmesio ekonomika klikindami ir skrolindami. Kažkas lėktuvo režime analizuoja, kaip startuolių ekonomika keičia meno edukacijos sektorių. Ar Medūzų darbininkų meno mokykla galėtų būti atsakymas? Atsakymas į ką? Atsakymas užsuko tik vienam gėrimui. Kas nors čia atėjo mimikrijai ar kamufliažui, arba susirasti meilužį, arba dviem iš trijų. Menas – tai santykiai, kuriuos jie sukūrė kartu. Meilužis atsakė, bet nepasirodė.
Visa tai gali tapti video naujienomis.
Dalyvauja Emblematic Group & FRONTLINE, Ongoing project. Video News*, Jaakko Pallasvuo, Martha Rosler, Mohammadas Salemy.
Kuratorius Valentinas Klimašauskas
* Dabartiniame dalyvių sąraše – Lukas Brašiškis, Deniz Inceoglu, Milda Januševičiūtė, Akvilė Kabašinskaitė, Ignė Narbutaitė, Noriko Satoi, Ieva Kotryna Skirmantaitė.
Piešinys: Jaakko Pallasvuo
Nuotraukos: Ugnius Gelguda
Grįžti į pradžią