Balandžio 30 d. 18 val. „Editorial“ erdvėje Vilniuje duris atvers Ievos Kotrynos Ski paroda „stonewashing“. Nuo pat pirmųjų kūrinių menininkė gilinasi į geologinius procesus ir tyrinėja skaitmeninio vaizdo vaidmenį žmogaus santykyje su aplinka. Geologiniai terminai ir leksika jos kūryboje dažnai tampa atspirties tašku gilinantis į platesnius kontekstus: pavyzdžiui, žodis dyke geologijoje reiškia vienos uolienos intruziją į kitą, o queer žodyne – lesbietę. Būtent šis daugiaprasmis žodis inspiravo projektą „Dyke Into“, kuriuo siekta didinti queer žmonių matomumą Vilniaus viešojoje erdvėje.
Naujoje parodoje „Editorial“ menininkė toliau seka žodžio dyke keliais, šįkart skirdama daugiau dėmesio pačiam geologiniam procesui. Eksponuojamose kūriniuose susipina geologiniai dariniai, asmeniniai ir kolektyviniai troškimai, banalių bei neapčiuopiamų medžiagų persiklojimai. Konceptualiai tyrinėdama ekrano, vaizdo, medžiagos ir žemės paviršius, Ieva Kotryna Ski apmąsto trapų ir kartais tarsi pro pirštus slystantį santykį su tikrove. Vaizdas – aukštos ar žemos kokybės, nufilmuotas ar sugeneruotas – nuolat mus apgaudinėja, panašiai kaip ir stabilumą įkūnijančios uolienos.
„Keliaujant palei Airijos pakrantę ir ieškant geologinių daikų, į vandenį įkrito mano kamera – visą likusią kelionę praleidau su prastos kokybės videokamera ir juostiniu fotoaparatu. Dauguma vaizdų video darbe „faults and folds“ – skaitmeniniu būdu modifikuotos arba dirbtinio intelekto vaizdo generatoriumi animuotos fotografijos. Vaizdas lydosi – jis praranda dokumentinį „stabilumą“ ir pradeda tekėti, mutuoti, klostytis. Uolienų dariniai ir kraštovaizdis nuolat transformuojasi ir kinta.
Abstrakčios fotografijos, eksponuojamos ant sienos, siūlo mikroskopinį žvilgsnį į žėručio mineralą – jas netikėtai atradau senelio archyve ką tik grįžusi iš Airijos. Keliaudama tenai sužinojau apie „žėručio skandalą“ (angl. Mica Scandal), dar vadinamą Airijos brokuotų blokų krize, kai naujai pastatyti namai ėmė trupėti dėl perteklinio žėručio kiekio statybiniuose mišiniuose. „Žėrutis yra virusas!“ – rašoma pakelėse išstatytuose plakatuose. Žėrutis – natūraliai trapus mineralas, lengvai skylantis į plonas, elastingas plokšteles. Tačiau tinkamame kontekste jis itin vertingas – dėl savo atsparumo karščiui dažnai naudojamas kaip izoliatorius, o dėl blizgumo – kosmetikos gamyboje.
Įvairios prigimties atvaizdai trinasi vienas į kitą kaip daiktai kišenėje. Akmenys persikloja džinsų audiniu. Parodos pavadinimas „stonewashing“ kilęs iš termino, nurodančio į metodą, naudojamą džinsinio audinio blukimui ir minkštėjimui pagreitinti. Pradžioje audiniui šlifuoti buvo naudojami vulkaninės kilmės pemzos akmenys – trindamiesi su medžiaga jie suteikdavo nusidėvėjimo efektą. Šio tikslingai sukurto įvaizdžio privalumas – didesnis atsparumas įbrėžimams ir nusidėvėjimo požymiams.“ – Ieva Kotryna Ski.
Ieva Kotryna Ski (g. 1994 m.) – šiuo metu Paryžiuje įsikūrusi menininkė, įgijusi kino bakalauro laipsnį ir magistro laipsnį meninio tyrimo programoje École Universitaire de Recherche ArTeC. Asmeninę meninę praktiką kūrėja pradėjo tyrinėdama telefono kamera užfiksuotos videomedžiagos estetiką, šios lemiamus technologinius glitch’us ir fragmentuotos kasdienybės dokumentavimą. Ievos Kotrynos kūryba neseniai pristatyta grupinėje parodoje „Les Ambassadeurs“ (2024 m.) „Fondation Fiminco“, Prancūzijoje; personalinėje parodoje „Faults and Folds“ (2024 m.) „CCA Derry~Londonderry“, Šiaurės Airijoje; ir in situ instaliacijoje „Daikteliavimas“ (2024 m.) Kuršių nerijoje, Nidos meno kolonijos kvietimu. Jos kūriniai taip pat eksponuoti grupinėse parodose festivalyje „Ars Electronica“ Lince, Šiaurės Austrijoje (2022 m.), „Cité des Arts“ Paryžiuje (2022 m.) ir Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje (2021 m.). 2021 m. jos videoinstaliacija „Smegduobė“ pelnė publikos prizą ŠMC organizuotoje parodoje „JCDecaux premija: Tarpai“.
Parodos architektė: Ona Juciūtė
Parodos instaliacija: Rytis Urbanskas, Gediminas G. Akstinas, Vytautas Narbutas
Dizainerė Dalia Dūdėnaitė
Tekstų vertėja ir redaktorė: Alexandra Bondarev
Paroda veiks iki birželio 28 d.
Parodos lankytojai gali ateiti su augintiniais, ypač su šunimi vedliu ar pagalbininku.
Menininkė dėkoja: Ievai Kabašinskaitei, Vytautui Narbutui (geologui) ir visai savo šeimai, Mariannai Maruyamai, Markui Cooperiui, „CCA Derry~Londonderry“, Marciai Sloane ir Viltei Bražiūnaitei.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
„Editorial“ darbo laikas: III–V 15–19 val. / VI 12–16 val.
Grįžti į pradžią